BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Emigracija - gerai?

Kažkas rimtai negera yra lietuvių viešųjų bylotojų galvose, tik niekaip dar pakankamai autentiškai nenustatau, ar tai suokalbiško susitarimo, ar masinio nesupratimo problema: niekaip nesutariama, ar emigracija (ypač – kokia ji dabar: po 10 000 per savaitę) yra blogai, ar gerai. „Teisė žinoti“ laidoje G. Nausėda privertė pokalbininkus bent vieną dalyką apibūdinti visai aiškiai: problema ar ne problema yra šiandieninė lietuvių emigracija. Jei problema, tai kaip ją spręsti.
O tai klausaisi samprotavimų – ir negali atsistebėt: kur gyvena šitie žmonės> Lietuvoj? Anglijoj? Ispanijoj? Nei čia, nei ten – o kažkokiame Pasauly. Pasauly, kuriame nėra nei kalbų, be kurių neįmanoma bendrauti, nei sienų, be kurių neįmanoma pavadinti pasaulio šalių, nei kultūrų, kurios – nepaisant viso maišymosi – yra tam tikro tipo substratai, ir pakankamai skirtingi, netgi rasiškai, nekalbant apie tikybinius jų netapatumus. Nors visi kalba, ir kalba angliškai (ar tai lietuviams irgi ne problema?), nors visi skraido į konkrečią šalį, už kelionę mokėdami apibrėžtą sumą (ta šalis ir yra Pasaulis, o Lietuva – ne?), nors kultūrų skirtumai labai juntamai kartais tvoja Keliautojui (čia pokalbininkai tuoj puola samprotauti apie lietuvių sugebėjimą prisitaikyti, kitaip sakant – perimti kitą kultūrą, – tai irgi nebe problema?).
Kai kas nors bando pasakyti, kad emigracija yra negerai, kad savo gyvenimo problemas reikia spręsti savo šaly, o ne duoneliauti svetur, „jauni ir turtingi“ kaip kuoka tvoja: tai uždaros, kalba ir teritorija apribotos, XIX amžiaus mąstysenos recidyvinis bylojimas. Nežinau, ar tai ciniška demagogija, ar šiuolaikinio provincialaus mintijimo išrastas „principas“, nubraukiantis visą mūsų (bent jau tūkstantmetę, kurią taip šventėm) istoriją, teisę istoriją turėti paliekantis tik lenkams, prancūzams, anglams, netgi rusams, kurie niekada nesakė, kad jų kalbos ir jų šalių teritorijos buvo kažkokie varžtai, dabar tampą mąstymo ydomis. Būčiau linkęs teigti, kad panašaus tipo „mąstymai“ yra visų pirma elementaraus kalbančiųjų neišsilavinimo problema, kurią reikėtų spręsti visų pirma pastudijuojant filosofiją ir išsiryškinant fakto ir principo problematiką, antra – geriau pasiskaitant Lietuvos istoriją. Tada būtų prieita prie visiems, ne tik kalbėtojams, reikšmę turinčių klausimų – masinio lietuvių nutautėjimo po Liublino unijos, dėl ko lietuvių tautą teko gaivinti, o „bajorų tautos“ kūrybą versti į lietuvių kalbą; trečia – prie supratimo, kad nepaisant pasaulio faktinio kitimo, jo gelmėse slypi nekintami dalykai, aplink kuriuos sūkuriuodama kintamybė pati gali tapti tam tikru nekintamumu. Tie nekintami dalykai tautos požiūriu yra kalba, teritorija ir valstybė. Kai jų atsisakoma, tautos nebelieka.
Tai apie ką giedam, viešieji bylotojai?
Apie lietuvių tautos naikinimo būdus?
Niekas nedraudžia karaliui eiti nuogam.
Tačiau kodėl į ekraną neįleidžiamas vaikelis, kuris tai pasakytų?

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą