BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘politika’ kategorija

Respondentai nežino…

2010-07-21

Kaip praneša balsas.lt, pagal „Sprinter tyrimus“, 71 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti, kad Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Didžiausi privalumai – atviros sienos, galimybė laisvai keliauti, ES finansinė parama, darbas kitose šalyse. Kas ir kaip valdo, respondentai beveik nežino. Geriau informuoti yra 25–36 metų aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai, t. y. tie, kurie kaip nors susiję su Lietuvą pasiekiančiu ES funkcionavimu. Apie autentiškąjį Lietuvos gyvenimą toks tyrimas nepasako nieko.

Rodyk draugams

Ir draugai, ir priešai

2010-07-15

Gaila, bet tenka pripažinti: mus visada vienijo tik išoriniai pavojai. Ir tik tuo atveju, jeigu dar būdavo kam vienytis.
Dabar mūsų sąmonė suskaldyta į dvi dalis: bijančią Rytų ir bijančią Vakarų. Provakarietišką ir prorytietišką.
Padėtis galėtų pradėti keistis tuo atveju, jeigu tautai pavyktų pamatyti, kad tos abi pasaulio dalys bendradarbiauja, o mes joms esam nereikšminga smulkmena. Dar geriau, jeigu pavyktų pamatyti, jog esant reikalui jos veikia prieš mus.
Esam toks Rytų–Vakarų greitkelio patiltėj užsilikusių keistuolių būrelis. Kiti jau išsivaikščiojo.

Rodyk draugams

Lygiausias tarp lygių

2010-07-08

Europos lyčių lygybės instituto vadovė Virginija Langbak paprašė, o Lietuvos seimo narys Egidijus Vareikis įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo, kad Seimas suteiktų neregėtas lengvatas ir privilegijas ne tik šiam, bet ir visoms kitoms Lietuvoje panorėsiančioms įsikurti ES institucijoms.
Kuo naudotųsi Lyčių lygybės ir kitos institucijos?
Patalpos yra neliečiamos. Jose negali būti atliekamos kratos, jų negalima rekvizuoti, konfiskuoti ar eksproprijuoti. Nuosavybei ar valdomam turtui, kad ir kur jis būtų, kad ir kam priklausytų, negali būti taikomos jokios administracinės ar teisinės suvaržymo priemonės. Apsauga – kaip Lietuvoje dirbančiai užsienio valstybės diplomatinei atstovybei. Institucija, jos turtas, pajamos ir kita nuosavybė atleidžiami nuo visų tiesioginių mokesčių. Kai perkamas nekilnojamas ar kilnojamas turtas bei paslaugos, nemokamas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Oficialioms reikmėms skirtiems daiktams (automobiliams, jų dalims ir kt.) netaikomi muitai, importo ar eksporto draudimai ir apribojimai. Darbuotojams suteikiami diplomatiniai imunitetai ir privilegijos. Dirbti į Lietuvą atvykstantys užsienio piliečiai nemoka muitų už atsivežamus ir išsivežamus daiktus. Visiems darbuotojams taikomas ES pareigūnų ir kitų tarnautojų socialinis draudimas.
Neliečiamybė ir mokesčių lengvatos yra tokios fantastiškos, kad jos pačios jau nebestebina, kaip nestebina pasaka: klausaisi ir gėriesi.
Stebina kita: žmonių sąmonė, sugebanti tokių pasakiškų sąlygų reikalauti realybėje.
Kita vertus, ar būtina stebėtis?
Tarybų Sąjunga ginkluotei – tankams, raketoms, branduoliniams užtaisams, kariuomenės kontingentui – išleisdavo tiek pinigų, kad pati pradėjo griūti. Tereikėjo pastumti.
Europos Sąjunga laisvajai rinkai ir ją aptarnaujančioms institucijoms irgi negaili lėšų: minėtam Lyčių lygybės institutui, kurį Europos Ministrų Taryba 2006 m. gruodį nusprendė įkurdinti Vilniuje, 2007–2013 metams skirta 52 mln. eurų (181 mln. litų). Nuo šių metų kovo Institutas jau veikia Vilniuje ir prižiūri visų Europos valstybių lyčių lygybės, tarp jų ir homoseksualinių santykių, padėtį. Ar galima gailėti lėšų okupacijos įrankiams? Be tokių institutų integracija (= aneksija) vyktų kur kas lėčiau.

Rodyk draugams

Oll right ar vsio zakonno?

2010-06-23

Tikrai: Lietuvą puola ir savi.
Nors – tiesą sakant – vargu ar V. Tomaševskį, V. Uspaskichą, L. Donskį galima vadinti savais. O būtent jie pastaruoju metu surengė šlykščius išpuolius prieš Lietuvą.
V. Tomaševskis pasitelkė V. Uspaskichą, anot savęs paties, „tolerantišką žmogų“, kad kartu su 84 Europos Parlamento nariais dar kartą užpultų Lietuvą dėl siaubingo tautinių mažumų, visų pirma, suprantama, lenkų diskriminavimo: atsisakymo leisti Lietuvos Respublikos pasuose rašytis lenkiškais rašmenimis, reikalavimo nukabinti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių savavališkai iškabintas gatvių pavadinimų lenteles ir kt. Prie Lietuvą smerkiančio laiško prisidėjo Rumunijos, Čekijos, Suomijos, Graikijos, Vokietijos europarlamentarai, daugiausia tų šalių lenkų tautybės piliečiai.
L. Donskis susidėjo su liūdnai pagarsėjusiu „nacių medžiotoju“ Efraimu Zurofu, kurio dėka didžiulis jų straipsnis pasirodė JAV televizijos CNN tinklalapyje. Žinome, ką kalba E. Zurofas. Nauja tai, kad kaltės naštą lietuviams nešti E. Zurofas liepia 100 metų, nes savo geriausią šansą „lietuviai pražiopsojo“. L. Donskis pritaria: Lietuva patyrė nesėkmę, nes visi išaiškintieji nusikaltėliai liko nenubausti. Lietuva liks kalta tol, kol nebus pripažinta, kad 1941 metų Laikinoji Vyriausybė bendradarbiavo su naciais ir veikė prieš savo piliečius. Tačiau bolševikų nusikaltimai, anot L. Donskio, vargu bau buvo pasiekę genocido lygį.
Galima, žinoma, būtų ir nekreipti dėmesio į tuos eilinius, nors ir naujumo turinčius išpuolius: šuo loja, karavanas žingsniuoja.
Tačiau esama giluminių Europą virpinančių poslinkių ženklų: puolimams vienijamasi nacionaliniu pagrindu – V. Tomaševskiui talkina Europos Parlamento lenkai, E. Zurofui – Lietuvos žydas. Abu išpuoliai turi akivaizdų nacionalinį atspalvį. Dabar tai jau bus „humanistines vertybes“ ginančiųjų politinio vienijimosi pamatas?
Įdomus ir kitas aspektas.
Kur mūsų kompetentingiausiais laikomi europarlamentarai – V. Landsbergis, V. Blinkevičiūtė, Z. Balčytis? Kodėl jie neorganizuoja masinių Lietuvą ginančių laiškų, kuriuos pasirašytų ne 84, o 884 europarlamentarai? Kodėl kompetentingiausiu politiniais klausimais laikomas V. Landsbergis kalba apie ką tik nori, tik ne apie nuolatinius žydų išpuolius, o lenkų įžūlius pareiškimus komentuoja taip, kad galima būtų perskaityti kaip kam priimtiniau? TSRS liaudies deputatų suvažiavime kalbėta tiesiai ir šviesiai. Europos Parlamente kalbama kreivotai ir miglotai. „Politinis korektiškumas“ pakirpo sparnus, o gal oll right ar vsio zakonno?

Rodyk draugams

Ką mums reikš Kaliningrado srities statusas

2010-06-21

Vokietijos politiniame savaitraštyje „Der Spiegel“, paskui „Deutsche Welle“ radijo laidoje pranešta, kad 1990 m., kai vyko derybos dėl Vokietijos suvienijimo, TSRS buvo linkusi svarstyti ir Rytprūsių, dabar vadinamų Kaliningrado sritimi, statuso klausimą. M. Gorbačiovas, dabar skubiai užklaustas laikraščio „Nezavisimaja gazeta“, piktai atsakė, kad tai Vokietijos laikraščio interneto portalo „pastipusi katė“, mat, apie kokį nors Kaliningrado statusą ne tik nekalbėta, bet ir nemąstyta.
Jeigu nežinočiau, tai nekalbėčiau: būdamas Regioninių problemų komisijos pirmininku, ne kartą lankiausi Kaliningrade ir kalbėjausi su įvairaus rango srities politikais apie tokius dalykus, kurie neabejotinai gali būti laikomi pokalbiais apie statusą. Ne per derybas dėl susivienijimo galėjo būti sprendžiamas ir Rytprūsių statusas. Jis tegalėjo pasikeisti vėliau. Ir tos mintys nėra apleidusios ne tik politikų, bet ir vietos žmonių. Ir – nepaisant visų Maskvos judesių – statusas keisis. Maskvai liks tik pripažinti faktą.
Ką jis reikš Lietuvai? Juk tai bus po antrojo pasaulinio karo nustatytų Europos sienų peržiūra. Ar mes rengiamės tokiam scenarijui, pagal kurį sienų peržiūrėjimas gali sutapti (man rodos – neišvengiamai sutaps) su euro žlugimu ir Europos Sąjungos subyrėjimu?
Mūsų vaikų laukia labai sunkūs laikai.

Rodyk draugams

Europa ir Ž.K. Eglės motyvas

2010-04-08

Beveik atvirai pripažįstama, kad Lisabonos sutartis atvėrė vartus Europos Sąjungos federalizacijai.
Ji ir vykdoma. Ne taip sparčiai kaip norėtų integratoriai, bet vyksta.
Baronienė K. Ešton, ES užsienio reikalų ministrė, aiškiai suformulavo vieną iš integracijos alternatyvų: ES šalys užsienio politiką turi kurti vieningai – kitu atveju sprendimus už ES darys kitos didžiosios galios. Ir pasiūlė įkurti ES užsienio reikalų ministeriją (pavadinimas nesvarbu) su 5 tūkstančiais diplomatų. Sveiko proto žmonės ES politikos padangėje pasakė, kad tai sunaikintų nacionalinių valstybių diplomatines tarnybas. (Kaip neprisiminti LTSR užsienio reikalų ministerijos su trim ar penkiais tarnautojais!)
Laimė, šalių egoistiniai interesai neleidžia K. Ešton perimti naujų ES ambasadorių skyrimo teisės. Įnirtingai ginčijamasi ir dėl 20 mlrd. eurų humanitarinei pagalbai skirstymo teisės. Ch. M. Barosas niekam neleidžia kištis į pagalbos ir plėtros fondų lėšų skirstymą. O tuo metu Kinija masiškai perka įtaką Persijoje ir Afrikoje.
Eurointegratorių užduotis K. Ešton suvienyti Europą panaši į lietuvių pasakos užduotį sunešioti geležines klumpes. Baronienė jas jau pasimatavo. Visi juokiasi. O patyliukais vykdo tikrąją ES federalizaciją: pančioja dabartiniais finansiniais srautais.

Rodyk draugams